[Vivian DarkBloom]

Sebastian suskambus varpui nuėjo herbologiją. Ten susirado laisvą vietą šalia mergaitės, kuri atrodė lyg raudonkepuraitė.Mergaitė spinduliavo ramybe tad kol mokytoja pasakojo apie princeses vaikinas apžiūrėjo paslaptingą naujokę. Rami, graži labai, ir keistoka, nes buvo apsirengusi raudinkepuraitės kostiumą ir jai ant peties tupėjo varną. Rodos, prijaukinta. Tada pamatė savo draugę Jekayeriną ir jai pamojo. Galiausiai mokytoja baigė pasakoti apie tas princeses ir Sebastianas nulėke prie maišelio. Iš jo ištraukė nedidelę sėklelę. Ji buvo juoda su raudonais dryžiais. Vaikinas ją visaip apžoūrėjo ir žvipgtelėjes į lentą suprato, kad tai žiauriosios princesės sėklą. Išanalizaves sėklą nuėjo prie savo vietos ir pasidėjo sėklelę. Pačiu laiku, nes jinai išleido spyglius. Sebastianas atšoko ir įsitikindamas, kad daugiau jokių šposų nieko nepadarys priejo ir apžiūrėjo seklelę. Ta pačią aikimirką spygliai dingo.
-Manim niekas nepatikėtų...,- tyliai sau po nosim sumurmėjo, bet tada pamatė mergaitę su peršerta, rodos alkanosios princesės sėkla, kuri jau buvo kaip muštukas,- na, gal ir patikėtų...
Vis dėl to nusprendes nerizikuoti vaikinas pasinaudodamas Wingardium leviosa kerais, prkelė būsimąją pricesę į vazonėlį. Gražiai užkasęs ją ir sulygines žemes, nėjo pasiimti lietaus vandens ir princesės ašarų. Tik grįžes pamatė, kad iš žemių yra išsikiše spygliai.
-Tu nori mane užmušti, ar ne?- atsiduso Sebastianas.
Tada palaistė lietaus vandeniu, įpylė lygiai 4 lašus ašarų ir pradėjo stebėti.
Iš pradžių išaugo tamsiai žalias stiebelis su pumpuru, išsikišo spygliai. Tada stiebas vis augo ir augo. Staiga sustojo. Pumpuras paaugo ir išsiskleidė. Tai buvo juoda rožė ir ant jos sėdėjo mergaitė. Mergaitė rodės šiek tiek pikta, bet buvo tikrai graži: tamsiai rudi, garbanoti plaukai, gintaro spalvos, didelės, piktos akys ir žaviai įdegusi oda. Princesė paugėjo ir buvo jau kokio keturmečio vaiko dydžio, o su ja kartu ir rožė paaugo. Sebastianas žvilgtelėjo į Jekateriną ir pamatė, kad ji nuo savosios ginasi vandeniu. Vos spėjo atsisukti jo princesė pradėjo tiesti į jį spygliuotas vijas. Sebastianas staigiai pritūpė ir palindo po stalu. Princesė aišku sumišo ir pradėjo dairytis. Sebastianas po stalu nuropojo link lietaus vandens. Ten. Atsidūres reikiamoje vietoje išlindo ir susirado purkštuką ir pripylė jį vandens. Tada tuo pačiu keliu grįžo atgal. Laiku grįžo, nes princesė jau tiesė vijas link "Raudonkepuraitės".
-Ei! Negalima!- šūktelėjo ir apipurškė vandeniu peincesę. Rodos tai padėjo. Princesė nuleido vijas, bet labai piktai pasižiūrėjo. Sebastianas iškėlė purkštuką lyg pistoletą ir atsitraukė atgal.
-Tu manęs, nepulsi gerai?- vaikinas vis dar buvo iškėles purkštuką ir lėtai artinosi.
Princesė papurtė galvą ir atpalaidavo vijas. Sebastianas nuleido purkštuką ir princesė vėl pakėlė vijas. Jos veidą iškreipė žudikiška šypsena. Ir ji turėjo iltis... Vaikinas papurtė galvą ir purkštelėjo vandens. Princesė sukryžiavo rankas ir piktai dėbtelėjo. Sebastianas pavartė akis.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Jekaterina pastebėjo, kad netoliese dirba ir Sebastianas. Šyptelėjusi jam atmojo atgal ir piktai pasižiūrėjo į padarėlį, kai spygliuota vija apsivijo jos kaklą bei ėmė smigti į odą. Užteko vieno juodo žvilgsnio ir princesė atsitraukė.
 - Dar kartą pabandysi mane nužudyti, dar ne tokį pokštą pamatysi, - griežtai pasakė savo draugei Jekaterinuška ir apipurškė princesę gausiai vandeniu. Ji piktai pasimaivė ir sėdėjo sukryžiavusi rankas. Klastuolė atsiduso ir norėjo pasiremti į stalą, bet stovėjo nuo jo per toli, tad vos nenudribo ant grindų. Perbraukusi ranka plaukus pajautė ant rankos kraują ir vėl apipurškė princesę, kuri eilinį sykį kėsinosi į merginą.
 - Būsi Crudellis, mergyt, - nupūtė plaukus nuo veido ketvirtakursė. Žiaurioji tik pavartė akis ir nusisuko.

[Vivian DarkBloom]

Lana iš po šviesių, beveik baltų plaukų užuolaidos stebėjo kažkokį vaikiną atėjusį šalia josios. Jis atrodė tikrai juokingai grumdamasis su žiauriosios princesės spygliuotomis vijomis. Pačios Milanos princesė irgi išdygo tik gėlė dar buvo neišsiskleidusi. Nusprendusi, kad nieko įdomaus nenutiks, atsisuko padėti vaikinui.
-Kodėl tau nepabandžius su ja švelniau elgtis, a?- tai pasakius atsisuko į žiauriąją princesę,- mieloji, ko tu tokia pikta? Gal tave kažkas neramina? Ar turi vardą?- Lana labai tikėjosi, kad draugiškas, mergaitiškas čiauškėjimas paveiks princesę.
Tada atsisuko į savąją princesę, kuri jau sėdėjo ant išsiskleidusios gėlės, rodos baltosios rožės.
-Sveika, mieloji. Aš Lana, o tu?- princesė nerūpestingai mataravo kojomis ir išgirdusi balsą, atsisukusi nusišypsojo.
-Labas, aš neturiu vardo, duosi?
Milana apžiūrėjo savąją princesę. Ji buvo labai graži: Ilgi balti plaukai pereinantys į sidabrinę, didelės ir šiltos, rudos akys, putnios rožinės lūpos, tobulai išsišove skruostikauliai, balta lyg sniegas oda. Staiga Milana prisiminė vieną knygą.
-Žinau! Tavo vardas bus Lorelė Fėja, gerai?
Lorelė Fėja palingavo galvą:
-Žinoma!- Lorelė nusišypsojo akinančia šypsena.
-Puiku!- tada atsisuko į vaikiną,- aš Lana, ji,- parodė į princesę,- gal jau girdėjai, Lorelė Fėja.
Lorelė vėl nusišypsojo tik šįkart kaimynui.
Tada Milana išgirdo mokytojos balsą, kad galima uždavinėti klausimus. Lanos ranka šaute šovė į viršų:
-Ar princesės tik nėra fėjos? Yra viena tokia knyga apie fėjas- jos gimsta iš žiedų ir yra sudarytos iš augalobląstelių ir pnš., joms tam tikru metu iššauga ant nugaros žuedas ir panašiai. Ar tik ta rašytoja nenusikopijavo nuo princesių tų fėjų?
((Čia jibkalbėjo apie Aprillyne Pike knygą "Sparnai" ir visas kitas jos dalis))

[Vivian DarkBloom]

Sebastianas taip ir grūmėsi su savąja princese. Jai nuo vandens ir plaukai sušlapo tada tapo dar labiau irzlesnė ir dažniau atakiodavo. Vaikinas spėjo, kad iš šono atrodo juokingai. Tai pasitvrtino, nes jo kaimynė priejobpadėti. Keista, bet tas mergaitės čiauškėjimas princesę paveikė ir ji atpalaidavo savo spygliuotas lianas.
-Aš visą laiką pikta. Toks mano charakteris,- antrajį klausimą princesė, rodos praleido pro ausis,- vardo kaip matai aš neturiu! Dėl šito kvailio!- pikčiurna piktai dėbtelėjo į Sebastianą,- aš net jo vardo nežinau!
-Aš kvailys? Aš tave pasėjau! Be to aš Sebastianas. Ir vardo tau neduosiu,- Sebastianas kyštelėjo liežuvį ir sukryžiavo rankas ant krūtinės,- atiduosiu tave seseriai Vivianai.
Princesė, rodos dėl tokios žinios nenudžiugo ir pakėlė lianas.
-Tiek to kIp tau vardas... mmm...Rouzė?
Būsimoji Rauzė pagalvojo:
-Tinka, labas aš Rauzė,- Rauzė ištiesė ranką.
-Labas, aš Sebastianas,- paspaudė Rauzei ranką.
Tada "Raudonkepuraitė" (pagaliau) paskė savo vardą.
-Sveika Lana, aš Sebastianas, o čia Rauzė.
Vaikinas šyptelėjo ir iš kišenės išsitraukė užrašų knygutę ir rašiklį. Iš knygutės išplėšė lapelį ir ten parašė laiškelį.

Brangioji, Jekateriną,
Gal norėtum kur nors susitikti ir pasiimti princeses?
Su meile, Sebastianas

Tada sulankstė laiškelį į lėktuvėlį ir nusviedė link Jekaterinos. Laiškelis ramiai nusklendė ir nusileido tiesiai ant stalo prieš pat juodai apsirengusią personą.

[Brielle Siri Devers]

   Jekaterina lygiai taip pat, kaip ir princesė pavartė akis ją mėgdžiodama.
 - Žinai, mėgdžioti nemandagu, - Crudellis itin įsižeidė ir Klastuolė purkštelėjo toliau mėgždžiodama savo mieląją princesytę. Ji buvo išvis pikta, tad nusisuko ir dar šmaukštelėjusi spygliuotomis vielomis ketvirtakursei per ranką nusisuko. Mergina atsiduso ir lazdele ėmė gydytis žaizdas, nes kai spygliai kibo į ranką, tai dar ten padarė keliolika gilių rėžių ir keli galiukai įstrigo. Jos princeesytė tikrai nebuvo auksinio charakterio. Na. neveltui žiaurioji. Juodaplaukė baigė tvarkytis žaizdas ir pažvelgė susidomėjusiu žvilgsniu į Crudellis, mat ši vis žvilgčiojo į Jekateriną su keista šypsenėle ir tą akimriką priešais Klastuolę nusileido lėktuvėlis. Paėmusi jį į rankas išvyniojo. Nenumanė, kas jai rašė, nes buvo itin užsiėmusi su Crudellis. Perskaičiusi laiškelį nusišypsojo ir greitai paskrebeno atsakymą.

Su mielu noru. Gal kur prie ežero?
Myliu, Jekaterina

Ir paleido atgal. Šis nusklendė pas Sebastianą ir nusileido ant stalo.
 - Seilėjatės, - metė žodį Crudellis ir Jekaterina nusijuokė.

Darvin: kažkaip du kartus nusisuko...

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė nuėjo pasiimti buteliuko su jos princesės tipo ašaromis. Čiupusi jį į rankas, dar kiek pastovėjo mąstydama, koks gi skirtumas kokiomis ašaromis palaistysi tą sėklą? Pačiupusi dar ir šalia stovėjusį buteliuką nuėjo prie lietaus vandens statinės ir pasėmė iš jos puoduką vandens. Grįždama į vietą pastebėjo, jog kitas buteliukas yra su „protingos princesės“ ašaromis. Per daug negalvojo kas bus jei visa tai sumaišys.
Šiurkštokai įgrūdusi sėklytę į vazonėlį, atkimšo pirmąjį buteliuką su jos princesės tipo ašaromis ir iš jo įlašino du lašus į puodelį su lietaus vandeniu. Tada čiupo antrąjį buteliuką, norėdama ir iš jo įlašinti porą lašų, bet jai atkimšus dangtelį, tas buteliukas išlydo iš pirštų, ir į puoduką šliūkštelėjo ne du lašai, o geras šlakelis „protingos princesės“ ašarų. Dani visiškai dėl to nesirūpino. Jei iš šios sėklos dar kas nors ir išaugs, per daug protinga tikrai nebus, pamanė pildama puodelio turinį ant vazone įkištos sėklos.
Laukti ilgai neteko. Po poros minučių išdygo daigelis, dar po keleto - visas augalas, o galiausiai ir pati princesė. Buvo tokia gražutė ir meilutė, kad net koktu darėsi. Ji suklapsėjo savo tankiomis bakstienomis ir nusišypsojo saldžiausia šypsena iš visų. Varniukė tik sudejavo. Neturėjo jokio noro terliotis su kažkokia maža pasipūtėle. Ypač kai išaugo prigirdyta ne visai tuo, kuo reikėjo.
Princesė sparčiai augo ir netrukus buvo su lig plaštaka.
- Sveika,- netikėtai pratarė papūsdama rausvas lūputes.
- Hmmm, labas?- Dani nemanė, kad jos dar ir kalba.- Kuo tu vardu?
Princesė, gudriai prisimerkus, nužvelgė ją nuo galvos iki kojų ir žybtelėjo akimis.
- Manau, kad Mirabelė. O tu tikriausiai Danielė?- jos balsas skambėjo it krištolinis varpelis.
O kaipgi kitaip, atsiduso varnė. Jai nepatiko, kad ta princesė, rodos, apie ją šį tą žino. Ir būtinai turėjo pasirinkti kaip tik Mirabelę. Tyčia, karvė.
- Mhmm,- numykė neaiškiai. Jai nusisukant, akies krašteliu pamatė, jog ta princesė pavirto mini velniuku: plaukai pajuodo, balta suknelė nusidažė kraujo raudonių, o veidą iškreipė pikdžiugiška šypsena - bet kai vėl atsisuko pamatė tas pačias angeliuko akutes ir nekaltą veidelį. Tiesiog nuostabu. Įsitaisiau nuosavą velniuką...

[Vivian DarkBloom]

Lana neturėdama ką veikti pynė Lorelei plaukus, o ši pynė Lanai.
-Taigi, tavo tikrai vardas Lana?- Fėja nutraukė tyla ir pakėlė akis į Milana.
Lana atsiduso:
-Nah, mano tikras vardas Milana Sara Libra.
-Aišku.
tada vėl įsivyravo tyla.
-Lana,- po penkių minučių Lorelė vėl prašneko.
-A?
-Apsisuk.
-O kam?
-Apsisuk,- Lorelė, regis, neketino nusileisti.
Lana atsiduso ir apsisuko. Staiga kažkas peštelėjo jos plaukus.
-Lo, baik, skauda.
-Luktelk.
Po kelių minučių tarė:
-Baigta, jeigu turi išsitrauk veidrodėlį ir pasigrožėk.
Milana išsitraukė du veidrodėlius ir vieną padavė Lorelei, kitą paėmė pati.
-Vau, gražu,- užpakalyje buvo sujungtos dvi kasytės ir iš jų sukonstruota rožė.
Tada, Lana iš krepšio išsiemė penkias vynuoges ir jom pradėjo žongliruot. Tada visas paeiliui susimetė į burną.

[Emily Arcanus Vėlė]

Emily pamatė, kad iš antro žalio pumpurų ėmė skleistis dailus žiedelis. Jo viduryje gulėjo nedidelė moterytė. Naujoji princesė pramerkė dideles žalias akis ir pasirąžė. Vėliau atsisėdo savo žiede ir pažvelgė į nuo jos žvilgsnio neatitraukiančią antrakursę.
- Sveika, - nusišypsojo jai moterytė. - Gal turi ko pavalgyti?
Emily nusijuokė. Žinoma, stebėtis nebuvo ko - juk vis dėlto ji buvo alkanoji princesė.
- Labas ir tau, - atsakė mergaitė su šypsena veide. - Kuo tu vardu?
Klastuolė nuleido negirdomis klausimą apie valgymą, tad moteris nesulaukusi maisto čia pat nusiskynė vieną gėlės žiedlapį ir jį sukramsnojo. Tada pasiėmusi į rankas antrą vėl prabilo :
- Mano vardas Mia, o tu kas tokia?
Mia. Nesistebiu -  kreivai šyptelėjo mergaitė. Ji žinojo, kad, nors vardas Mia nieko bendro su valgymu neturėjo, tačiau taip dažnai buvo trumpinamas bulimijos pavadinimas ((psichologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas)).
- Aš Emily, - prisistatė klastuolė.
Tačiau princesė neturėjo laiko ilgiau plepėti, nes buvo užsiėmusi žiedlapių kramtymu.

[Vivian DarkBloom]

Sebastianas nuobodžiaudamas stebėjo kaip Lana ir Lorelė viena kitai pynė plaukus. Na ne vien tik tai darė, nes Rauzė nepatenkinta vis atakuodavo Sebastianą savo spygliuostom vijom. Rilinį kartą jai apsivijus aplink ranką Sebastianas purkštelėjo vandens ir paklausė:
-Klausyk, mergyt, gal galėtum susirasti kokią kitą veiklą, a?
Rouzė, rodos, visiškai neatkrepė dėmesio, jos lianos toliau vijosi aplink vaikiną.
-Aš tau saukau, Rouze, ne sienom.
-Laišką gavai. Galiu pažiūrėti?
Rouzė paėmė rankom lėktuvėlį.
-Ne!
Sebastianas tuoj pat jį atėmė. Rouzė isižeidusi liana brūkštelėjo jam per skruostą.
-Gerai, prisiprašei,- Sebastianas su neįskaitoma veido išraiška įsikišo laišką į kišenę, pasiemė purkštuką, atsuko ir visą turinį užpylė tiesiai ant Rouzės.
-NE! Ką tu padarei?!- Rouz pasižiūrėjo į savo plaukus ir susiraukusi dėbtelėjo.
-Na, gal pasimokysi ir baigsi mane atakuoti.
Vaikinas išsitraukė laišką ir jame greitai parašė atsakymą.

Žinoma.
Širdingai, Sebastianas.

Atrašes atsakymą, nusviedė jį atgal.
Pamates, kad Milana žongliruoja nusijuokė.
-Cirke išmokai? Beja, graži šukuosena. Lorele, puikiai pasidarbavai,- tada mirktelėjo ir įsimetė vynuogę į burną.
Tada pasižiūrėjo į Rauze ir pasakė.
-Nuo šiol būsi Blek Rouzė. Še, imk vynuogę,- ir numetė vynuogę, Blek.
Blek susiraukė, bet linktelėjo ir suvalgė.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

Nuskambėjus didžiajam varpui Aistė su kitais mokiniais nuėjo į šiltnamį.Prie šiltnamio juos pasitiko profesorė.Ji paaiškino,kad šiandien sodinsime Princeses.                                                      Profesorei liepus pasiimti po sėklą,Aistė greitai nuskubėjo prie Princesių sėklų.Aistė išsirinko laimingos Princesės sėklą.Ji buvo daili,Aistei net pasirodė,kad ji turi vos vos matomą šypsenėlę.                                                                                                                                                                                                                                                                                -Ne,tai neįmanoma,nors kažką apie jas skaičiau,tik nepamenu ar buvo parašyta apaie šypsenėles.-pagalvojo Aistė.                                                                                                                  Mergaitė išsirinko labai gražų vazonėlį,kuris turėtų patikti ir Princesei.Aistė ėmė sodinti sėklą: į vazonėlį prisipylė žemių,rūpestingai įkišo sėklą į purias žemes ir truputį palaistė.                            Baigiantis pamokai,Aistė padėjo vazonėlį į šoną ir nuėjo nusiplauti rankų.

Darvin: niekur neparašyta, kad pamoka baigėsi. Užbaigti pamoką galiu tik aš.

[Brielle Siri Devers]

Keitė Emilė Darvin tyliai šypsodama stebėjo vaikus, sodinančius, stebinčius ir bendraujančius su savo princesėmis. Nė vienam neiškilo rimtesnių sunkumų, nors buvo keletas, kurie savosiomis princesėmis neapsidžiaugė. Matyt, apskritai nemėgo karališkosios šeimos narių (nors kokie ten karaliai, kai yra vienut vienutėlė princesė..? Bet, šiaip ar taip, jos visos seserys.)
Netrukus, kai visi lyg ir baigė su jomis darbuotis, profesorė nutarė, kad jau laikas atsakyti į klausimus ir skirti taškus.
- Panele Arcanus, princeses žmonės paprastai augina dėl smagumo, jos būna puikios pašnekovės vienišiems žmonėms. Tačiau jos turi ir ypatybę - labai retai verkia, o jų ašaros, kaip ir fenikso, gydo. Tad, jeigu būsite ant ribos į kitą pasaulį, princesė galės išgelbėti jums gyvybę. Nors žiauriąja ne itin pasitikėčiau, - pridūrė moteris nužvelgdama dvi žiaurias princeses jos klasėje. - Panele Lutterworth, paprasčiausiai atskirk savo princesę nuo vazono. Tada ji negalės pasiekti savo augalėlių ir neturės kuo sužeisti. O laikui bėgant, gebėjimas juos valdyti išvis išnyks. Ir jokių būdu neduok jai jokių ginklų. Panele Ayiama, visko gali būti, todėl nepalikite jų vienų. O jei aplinkybės privers, užkimškite burną ir grandinėmis prikaustykite prie kėdės, - šyptelėjo profesorė. - Panele Smith, princesė - toks pat žmogus kaip ir tu ar aš, tik gimusi neįprastu būdu. Pasidomėk, kur ji norėtų miegoti, ką mėgsta valgyti ir panašių dalykų, manyčiau, ji mielai pasisakys. Panele Libra, tikrai nežinau. Matai, iš žiobarų rašytojų esu skaičiusi tik keletą filosofinių traktatų, pasakų neskaitau. Na, o jei knygos autorė - ragana, tada visko gali būti.
Atsakiusi į visų klausimus, Keitė Emilė mintyse paskaičiavo taškus. Po keleto minučių savo sprendimą išdėstė garsiai.
- Visi, dalyvavę pamokoje ir užauginę princeses gauna po tris taškus. Panelės Lutterworth ir Arcanus gauna po vieną tašką papildomai už aktyvumą (daugiausia postų). Viskas, pamoka baigta, galite skirstytis. Nepamirškite princesių!