0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #75 Prieš 11 metus »
- Iš antro kurso. Ne, nerūkau... Tikriausiai... Tikiuosi, kad nustojau, nes net pačiai pikta ant savęs, kad pradėjau. - Atsiduso. Tikriausiai nuskambėjo kvailai ir mažvaikiškai, lyg šioji būtų be pastovios nuomonės, lyg koks penkiametis vaikas, galų gale.
Lexi pamanė, kad šis pokalbis greitai nueis šuniui ant uodegos, taigi nusprendė užduoti kiek daugiau klausimų, kad šis nenusigręžtų pasitaikius artimiausiai progai:
- Emm... O tu iš kurio kurso? Kiek laiko čia mokaisi? Iš kur kilęs? - bėrė lyg žirnius į sieną. Tikiuosi, kad atsakis.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #76 Prieš 11 metus »
- Esu iš trečio kurso. Gana kvailas klausimas: kiek laiko čia mokaisi? Juk ir taip aišku, kad tris metus... Esu kilęs iš senos vokiečių burtininkų giminės. Bet turiu daugybės tautų kraujo.- Nikolajus kiek patylėjo galvodamas ką dar galėtų pasakyti.- Na dabar mano tėvai gyvena godriko dauboje. O iš kur tu kilusi? Kaip sekasi mokslai?
Nikolajus pagalvojo, kad gana ilgai negauna laiško iš Mari.  Na, bet gal sugebės savimi pasirūpinti... Juk aš ne auklė... Nikolajus žiūrėjo kaip išbėgęs į pievą kiškis žaidžią su kitu kiškiu. Jie linksmai šokinėjo vartėsi žolėje ir džiaugėsi geru oru. Staiga prie iš dangaus ant jų nukrito pilkas šešėlis ir po kelių sekundžių vienam kiškiui jau buvo nurėžta galva, o kitas bandė pabėkti nuo kaškokio paukščio, tačiau jam nepavyko paukštis jį pasivijo ir įsikibęs į kiškį nagais nuskrido tolyn link uždraustojo miško...
Vaikinas pagalvojo kad džiaugsmas gali labai greitai tapti liūdesiu ir skausmu. Visi įsivaizduoja esantys pasaulio valdovai, tačiau jie, net nemėginą galvoti apie tai jog kaip ir tie kiškiai gali lengvai mirti...
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #77 Prieš 11 metus »
- Mmm... - numykė. - Aš esu kilusi iš grynakraujų burtininkų šeimos, kuri gyvena Anglijoje. Na... Visai neblogai tik kartais kyla neaiškumų... - užsigalvojo.
Lėtai pakilo nuo žolės ir pasirąžė. Kaulai jau buvo sustingę nuo tinginiavimo. Lexi su mielu noru būtų pabėgiojusi aplink pilį, bet taip paprastai negalėjo palikti Nikolajaus. Taigi vėl atsisuko į jį:
- Ech, atleisk, visai aptingau. Reikėjo prasijudinti... - tai pasakiusi nusižiovavo. Kiek traukė į miegą, bet lovos niekur šalia nebuvo... O gi gaila... Mielai pasnaustų, net čia - lauke.
Ir štai vėl prabilo:
- O ką laisvalaikiu veiki?

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #78 Prieš 11 metus »
- Na... Laisvalaikiu treniruojuosi įvairius naujus burtažodžius, mėgstu ir patinginiauti: pavaikščioti po mokyklos teritoriją ar po kiauliasodį... Kartais paskaitau... Ankščiau kai dar buvau kvidičo komandoje skraidžiau šluota, bet jau senei nebeesu nei komandos sudėtyje, nei skraidau...O ką tu veiki laisvalaikiu?
Nikolajus vėl atsisuko į merginą ir ėmė apžiurinėti jos veidą – daug senovės burtininkų sakė, kad daug ką apie žmogų galima pasakyti vien pažiūrėjus į jo veidą, o labiau įgudę šį meną magai gali pasakyti, net ką žmogus tuo metu galvoja, deje Nikolajus neskyrė labai daug dėmesio šio dalyko praktikavimui. Taigi dabar jis negalėjo nei labai daug ką apie ją pasakyti nei sužinoti ką ji mąsto. Vaikinas taip pat atsistojo. Švilpis jau jautėsi normaliai – jokių kovos požymių.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #79 Prieš 11 metus »
Nuolankiai nusišypsojo.
- Fotografuoju, sportuoju, dažnai mėgstu vaikščioti po Hogvartso apylinkes ir stebėti naktinį dangų. - Nusišypsojo. Galėjo skambėti kiek banaliai, bet jis juk paklausė. Nikolajus buvo gan malonus vaikinas.
Vėl nusižiovavo. Dėl Dievo meilės!
- Atleisk, nežinau kas man yra... - susiraukė. - Eh... Gal nori pramankštinti kaulus? Pasivaikščiot? - Lexi su mielu noru pabėgiotų aplink pilį, bet Nikolajui to nesiūlė.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #80 Prieš 11 metus »
- Pasivaikščioti? Na gerai...
Nikolajus vos nepasiūlė varnanagei kovoti su juo, bet kova būtų nesažininga, nes ji iš žemesnio kurso...
-  Kur nori pasivaikščioti? Pilies apylinkėse? O gal kiauliasodyje?
Lexi žiovavo praktiškai visą laiką kol jie buvo susitikę. Įdomu kas jai yra? Nejaugi ji nemiegojo mėnesį, kad tiek žiovauja... Nors Nikolajus Nemiegojo jau kokias trisdešimt valandų, bet visai nežiovavo.
Nikolajus pagalvojo apie kiauliasodį ir saldumynų krautuvę kurioje visi perka kilogramais saldainius ir kutrioje yra tokie skanųs cukriniai ananasai...
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #81 Prieš 11 metus »
- Nebent nenori... - jau kiek sudvejojo savo 'puikiu' pasiūlymu pamačius, kad vaikino mina kiek pasikeitė... Kaip ir balso tvirtumas... Pati nenorėjo eiti toli - pakaktų Hogvartso apylinkių. Juk neaišku ar nepradės iš lempos snigti... Pamiškės, ežero pakrantės ar laužavietės - puikios vietos. Įdėmiau pažvelgė į Nikolajaus veidą - kažkokia užsisvajojusi mina.
- Apie ką taip svajingai galvoji? - plačiai nusišypsojo parodydama baltutėlius dantis. Belaukdama atsakymo pradėjo lėtai žingsniuoti link Hogvartso pilies. Galiausiai nuleido žvilgnį apačion. Žiūrėjo kur vaikšto. Kad tik neįlipti į balą... - meldėsi, nes ruda ant juodo atrodo ne kaip...

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #82 Prieš 11 metus »
- Aš?- Sutriko vaikinas. Jis net negalvojo, kad atrodo kaip užsisvajojes žioplys.- Apie cukrinius anasus.- Išsišiepė Nikolajus.- Ir kitus saldainius... Žinojai, kad atsirado nauji saldainiai – atrodo kaip bitės ir jei valgysi nesutraiškęs tau gali įgelti... Skaičiau „landžiojoje plunksnoje“, kad keli kvaili burtininkų vaikai pateko į „švento skutelio“ ligoninę dėl to, kad juos sugėlė iš vidaus. Hileriai turėjo perpjauti pilvą ir skrandį, kad išimtu bites, nes jokiais kerais nesugebėjo jų ištraukti... Keista, kad saldainius vis dar pardavinėja...
Kokia tavo mėgstamiausia vieta kiauliasodyje?
Vaikinas įsivaizdavo, kaip sėdi švilpynės bendrajame kambaryje ir skaitydamas kokią knygą apie užkeikimus kramsnoja cukrinius ananasus, „Berti Bots“, tarakonų dražę, geria pasukų alų... Butinai šiandien reikės nueiti į kiauliasodį ir ištuštinti savo piniginę... Tik reikės nepamiršti, kad dar turi likti pinigų prekėms iš „magiškų Vizlių šunybių“ rautuvės, dar reikės mamai gimtadienio dovaną nupirkti... Taip bemastydamas švilpis užkliuvo už medžio šaknies ir pliumptelėdamas į balą ir pats išsipurvino apsiaustą ir dar Lexi aptaškė.Velnias vėl reikės keisti apsiaustą... Nors gal Lexi moką švarinimo burtažodį? Taip mastė vaikinas tysodamas purve. Nikolajus slidinėdamas atsistojo ir atsiprašė Lexi:
- Labai atsiprašau, kad aptaškiau... Gal žinai švarinimo burtažodį?
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #83 Prieš 11 metus »
Nusijuokė. Pačiai pradėjo varvėti seilė...
Tik staiga jos 'saldžias' mintis nutraukė kažkas šalto ant jos kelnių...
Galvojo, kad tuoj kaip koks šunelis suurgz. Gražūs bateliai jau nebebuvo gražūs, o lyg ištraukti iš šiukšlyno. Bent jau džinsai buvo ne tokie sutepti. Žioplys... Uhhh... Būtų gerai surūkyti... Nuramintų nervus... Bet ne! Apsieisiu... Susitvarkė su savo nervais ir nusišypsojo.
- Na, jeigu tau pakaks vandens čiurkšlės... - nesulaukusi atsakymo paleido vandens čiurkšlę iš burtų lazdelės galo. Nuplovė savo batus, džinsų apačią ir Nikolajaus apsiaustą - jam vandens nepagailėjo.
- Nesijaudink, prieš saulę išdžius. O juk ir taip šilta, - šyptelėjo ir dar kiek pakraipė kojas, kad apžiūrėtų, ar nėra daugiau purvo.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #84 Prieš 11 metus »
Nikolajus išspjovė gerą gurkšnį vandens ir išsitraukė lazdelę Na bus tau dabar. Nikolajus paleido didelę čiurkšlę vamdens Lexi į veidą.
- Oj, atsiprašau netyčia.
Nikolajus priėjo prie jos ir suvaidinęs, kad griūna nusitvėrė už jos kaklo, tačiau Nikolajus neišlakė pusiausvyros ir jie abu pliumptelėjo į purvą. O Nikolajus dar ir užsigavo po kovos su padaru skaudančia koją.
- Va čia jau tikrai netyčia.- Sumurmėjo  vaikinas, nors tikriausiai mergina net neišgirdo, nes kūrė planus kaip jį pribaigti. Nikolajus bekrentant pametė lazsdelę dabar apsižvalgė, tačiau jos nepastebėjo purve. Velnias. Jei ji mane puls netūrėsiu kaip apsiginti. Niūriai galvojo vaikinas stodamasis iš purvynės. Nikolajus ištiesė ranką Lexi, kad padėtų jai atsistoti.
- Na atleisk, bet man jau laikas eiti. Mūsų susitikimas nepraėjo labai gerai, bet manau dar kadanors susitiksime.- Tai taręs švilpis šlūbčiodamas nužingsniavo link ežero kranto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Nikolajus Zyberkauzas »
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #85 Prieš 11 metus »
Lexi kramtė sau lūpą, kad atrodė, jog tuoj nusikąs. Tai vandens pliūpsnis į vandenį, o galiausiai įgriuvo į purvą su Nikolajum ir ką daryti? Galvojo, kad tuoj jam kaip smogs... O tas, nei iš šio, nei iš to:
- Na atleisk, bet man jau laikas eiti. Mūsų susitikimas nepraėjo labai gerai, bet manau dar kada nors susitiksime, - ir pabėgo. Matyt, kad tas išsigando.
Lexi stovėjo ir su įniršio pilnomis akimis nulydėjo jį link ežero kranto. Palaukusi, kol šis nutols pradėjo eiti iš paskos.  Teks maudytis - pagalvojo.
Tik staiga sustojo. Ai, spjoviau. - tarė sau panosy ir vėl burtažodžio pagalba apliejo save vandeniu. Visa buvo permirkusi.
Vėl atsigulė ant žolės, kad prieš saulę drabužiai apdžiūtų. Tvardė nervus. Nesvarbu, kad susirgsiu...

*

Neprisijungęs Aya Livon

  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Sielos nemiega naktį.
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #86 Prieš 9 metus »
Ayai šiandien buvo katino kuris vaikšto vienas diena. Šiandien ji tylutėliai mąstė ir vaikščiojo po naujųjų namų (būtent taip ji mintyse vadindavo Hogvartsą - namais) apylinkes kabindama koją už kojos. Šiandien jos nuotaika nebuvo nei bjauri nei pernelyg gera. Šiandien... Šiandien Aya tiesiog egzistavo ką ir darydavo didžiąją dalį laiko.
Mergaitė užtiko šį rojaus kampelį visiškai netikėtai ir akimirka jos veidelį su didelėmis mėlynomis akimis nušvietė begalinis atradimo džiaugsmas, bet netrukus ji ir vėl nugrimzdo į abejingumo aplinkai būseną ir nagrinėjo tik savo mintis. Vis dėl to vienuolikmetei net ir pripratusiai tai daryti kaip Aya ilgai tiesiog nagrinėti savo mintis niekuomet nepavyksta, tad nieko konkrečiai negalvodama ji išsitraukė iš apsiausto kišenės lazdelę.
Apsidairė. Pamatė medžius kurių sušalę lapeliai graudžiai virpėjo vėjyje. Pamatė žolę kuri šiuo metu laiku labiau panašėjo į pilką nei į žalią. Tiesa sakant tvyrant plikledžiui ši vieta menkai panašėjo į rojaus kampelį. Būtent tuomet Ayai ir šovė mintis. Ji apsilaižė suskeldėjusias lūpas (lauke vis dėl to buvo vėsoka) ir nukreipusi į žolę lazdelę prikimusiu,bet ganėtinai aiškiu balseliu ištarė burtažodį kurį tik vakar perskaitė kerėjimo vadovėlyje.
-Colovaria
Žolė akimirksniu nusidažė ryškiai žaliai. Tiesa sakant gal net per ryškiai,bet Ayai menkai rūpėjo. Ji sukrykštė iš džiaugsmo ,tuomet tokiu pat būdų iš niūrios pilkos ir vos vos žalsvos spalvos į ryškią, akį traukiančią žalią pakeitė visos šio kampelio augmenijos spalvas. Galiausiai tvirčiau susisupo į apsiaustą ir nuskubėjo į pilį.
Mano meilė kukli
patikėk jai rūpi paprasti stebuklai,
mūsų namai,
mano meilė kukli patikėk jai rūpi,ah...
Ar likai tenai.

-Sla

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #87 Prieš 9 metus »
Gabriella atžingsniavo į šią nuostabią vietą ir pasitiesusi mamos dovanotą languotą dekį ir ant jo patogiai įsitaisė. Iš po parankės išsitraukė knygą, išėmė skirtuką ir pradėjo skaityti. Pagaliau galiu ramiau atsipūsti... Po kiek laiko jai nutirpo koja. Ji atsistojo, priėjo prie ežero ir palietė jo šaltoką vandenį. Ji pasiilgo namų šeimos, dėl to dabar nebe taip dažnai galvoja apie mokslus, kaip apie šeimą ir ten paliktus kelis tikrus draugus. Mergina paslampinėjo ežero pakrante ir sugrįžo ant dekio. Ji išsitraukė šepetį ir pradėjo šukuoti savo šilkinius plaukus. Gabriella nusišypsojo pati sau ir vėl įniko į knygą, kurioje buvo aprašomi labai gražūs vaikino ir merginos santykiai. Kada gi ir man taip bus?! Pagalvojo mergina. Ji dar nei karto nebuvo patyrusi meilės... Ir niekada neturėjo ilgalaikių santykių su vaikinu. Be abejo, mergina buvo labai daili, dėl to visi galvojo, kad ji neprieinama, ar "pasikėlusi". Ne vienas vaikinas yra pasakęs jai, kad ji yra graži, ar puiki pašnekovė, bet rimtai į ją nežiūrėjo. Mergina labai norėjo pakeisti nuomonę apie save, tad viena iš priežasčių čia atvykti mokytis buvo ta, kad Gabriella nori susirasti naujų draugų, kad visi suprastų, jog ji yra ne tik puikios išvaizdos barbė, bet taip pat labai nuoširdi ir ištikima mergina.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 874
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #88 Prieš 9 metus »
Trečią kartą visi, buvę prie uždraustojo miško, buvo perkelti į naują vietą. Šį kartą visi pateko į nuostabaus grožio vietą. Aplink matėsi vien tik laukai - horizonte visiškai nieko nesimatė, tad beveik niekas čia esantis nežinojo, kur tiksliai pateko. Nežinojo, kurioje pusėje Hogvartso pilis, o kur - Kiauliasodis. Tačiau šį kartą tai nebuvo svarbu. Visi laukė iš palapinės išeinančios Hogvartso atstovės Džeinės. Ją turėjo palaikyti ne tik namų sienos, bet ir didelis būrys mokyklos draugų. Ir išties - tribūnose plėvesavo vėliavos su Hogvarto herbu, Klastūnynui priklausantys mokiniai buvo persimetę žaliai sidabrinius šalikus, kai kurie mojo Klastūnyno vėliavomis. Šią akimirką nei vienam Hogvartso mokiniui nebuvo svarbu, kokiam koledžui priklauso - visi "sirgo" už savo mokyklos atstovę, kuriai nusišypsojo sėkmė būti atrinktai atstovauti mokyklai.
- Pakvieskime trečiąją, paskutinę šio turnyro dalyvę, - pradėjo kalbą Arwen. - Džeinei Meko teko užduotis nugalėti laivo kapitoną. Kas tai per laivas ir kaip atrodo jo kapitonas pamatysime netrukus, - burtininkė padrąsinamai pradėjo ploti ir laukė pasirodant Džeinei.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #89 Prieš 9 metus »
((Sorry bet as negalėsiu veliau papostinti, tai postinu dabar. Nuo siandienos vakaro iki sausio 3 negalėsiu papostinti, tai noriu dabar vnt viena postą parasyti. O siaip jus eikite Gabrieles ir Soreno kovų stebet, as cia palauksiu :D ))
Džeinė Meko buvo iš didžiosios salės išmesta tiesiai į kažkokią palapinę. Klastuolė tyliai nusileido ant kojų ir, laikydama rankoje lazdelę, išėjo laukan. Apsidairė. Aplink matėsi vien tik laukai, nei Hogvartso pilies, nei kiauliasodžio Džeinė neišvydo. Tribūnose plevėsavo Hogvartso ir Klastūnyno vėliavos, netgi grifiukai, paprastai taip nesutariantys su klastuoliais, atėjo palaikyti Džeinės ir dabar padrąsinančiai plojo jai. Žinoma, garsiausiai plojo, šaukė ir švilpė Klastūnyno koledžui priklausantys mokiniai, tačiau varniukai, švilpiai ir grifai taip pat neatsiliko. Juodaplaukė visiems nusišypsojo ir pamojo ranka. Minia dar labiau pašėlo. Džeinės širdis, didžiojoje salėje taip smarkiai plakusi, dabar nurimo. Mergina susikaupė ir pakėlė galvą į dangų. Buvo labai ankstyvas rytas, dangus rausvai violetinės spalvos. Keletą minučių nieko nesimatė, tada tolumoje kažkokia varniukė išvydo laivą ir sušuko:
-Žiūrėkit, štai jis!
Ji rodė į tamsų, sparčiai artėjantį siluetą. Jis buvo labai aukštai, tačiau tai neabejotinai buvo laivas. Galėjai įžiūrėti mažyčius jo stiebus, nedideles bures... Ir, rodos, tame laive kažkas judėjo. Jų buvo bent kelios dešimtys, nuo žemės jie atrodė ne didesni už skruzdėles. Ko gero, tai buvo laivo įgula. Džeinei reikės prasibrauti pro įgulą, kad nukautų laivo kapitoną. Ir dar kažką iš to laivo paimti. Klastuolė nemanė, kad bus labai lengva, tačiau tik dar kartą nusišypsojo ir apžvelgė ant jos odinių drabužių kabančius ginklus. Kardą ir du peilius. Dabar jau tikrai žinojo turėsianti juos panaudoti. Džeinė iškelė savo burtų lazdelę ir šūktelėjo:
-Accio šluotą!
Netrukus oru atskrido jos šluotą. Nieko nelaukdama Džeinė šoko ant savo "žaibo 11" ir nuskrido link keistojo laivo, kurio kapitoną jai reikės nugalėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Džeinė Meko »

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○